Ekspertai: nusilpusi Vokietijos pramonė leido uždirbti Lietuvos baldininkams

Nors Vokietijos ir visos euro zonos pramonė susiduria su dideliais iššūkiais, Lietuvos pramonės rodikliai rodo augimo tendencijas. Ekspertų teigimu, 2024 metais netrūko iššūkių, tačiau šiemet tikimasi didesnio augimo ir naujų galimybių plėstis.

Lietuva pasinaudojo galimybe
Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad ypač sunkų laikotarpį Europos Sąjungoje išgyvena Vokietija – jos pramonė kenčia dėl konkurencingumo praradimo, Kinijos ekonomikos sulėtėjimo padarinių ir tarifų.

„Kol Vokietijos pramonė silpsta, Lietuvos – stiprėja. Pramonės atsigavimą lemia keli veiksniai, tačiau svarbiausias – sėkmingai perimta kontraktinė gamyba. Panašu, kad Lietuva sugebėjo pasinaudoti šia situacija ir gauna daugiau užsakymų iš Vokietijos gamintojų“, – sako A. Izgorodinas.

Su ekonomisto įžvalgomis sutinka ir tarptautinės investicinės VMG grupės bendrovės „VMG Wood Invest“ vadovė Ingrida Grikpėdienė, kuri teigia, kad, remiantis rinkos dalyvių veiklos rezultatais, Lietuvos pramonės konkurencingumas pastebimai išaugo.

„Teigiamas pokytis buvo pastebėtas jau 2024 m. trečiame ketvirtyje. Tam tikri segmentai, pavyzdžiui, virtuvinių spintelių poreikis per pusę metų ūgtelėjo 15 proc.“, – sako I. Grikpėdienė.

Rinkos augimą stabdo darbuotojų trūkumas
Ekonomistas A. Izgorodinas vertindamas Lietuvos baldų pramonę pastebi teigiamą dinamiką ir prognozuoja, kad ateityje galima tikėtis augimo.

„Lietuviškos kilmės baldų eksportas išlieka silpnas, tačiau yra ir gerų naujienų. 2024 m. gruodį metinis eksporto nuosmukis siekė vos 1,1 proc. – tai mažiausias kritimas per beveik dvejus metus, o po kelių mėnesių tikėtinas ir eksporto augimas“, – sako A. Izgorodinas.

Pasak I. Grikpėdienės, baldų pramonės ateitis priklausys ne tik nuo eksporto rodiklių, bet ir nuo gebėjimo spręsti darbo rinkos bei žaliavų kainų iššūkius.

„Šiuo metu rinka bando įveikti brangstančios darbo jėgos, aukštos medienos kainos ir stagnuojančių eksporto rinkų ekonomikos iššūkius. Pastebimas ir didelis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas regionuose,” – dalinasi I. Grikpėdienė.

Anot I. Grikpėdienės, pramonės įmonės Lietuvoje sparčiai investuoja į gamybos procesų automatizavimą. Pašnekovė pabrėžia, kad svarbu ne tik skatinti investicijas į regionus, bet ir užtikrinti reikiamą infrastruktūrą.