Arba frazę
Nestabilios energijos kainos ir geopolitiniai iššūkiai iš esmės keičia Lietuvos pramonės veidą. Požiūris, kad energija yra standartinė ir prognozuojama sąnaudų eilutė – baigėsi. Siekdamas suvaldyti gamybos kaštus ir užtikrinti konkurencingumą, verslas masiškai investuoja į atsinaujinančius išteklius ir didesnę energetinę nepriklausomybę. Žengiama į naują technologinį etapą, kuriame vis didesnį vaidmenį vaidins energijos kaupikliai, dirbtinis intelektas, procesų skaitmenizavimas ir CO₂ surinkimo technologijos.
Kodėl vien generacijos jau nebepakanka?
„Litgrid“ duomenimis, pagal vėjo elektrinių pagaminamą elektros dalį Lietuva šiandien yra antra Europoje po Danijos, o pagal saulės generaciją – šešta. Pastaraisiais mėnesiais Lietuva reguliariai pasigamina didžiąją dalį suvartojamos elektros energijos, o kai kuriomis savaitėmis vietos generacija net viršija šalies poreikį.
Auganti generacija savaime nebėra garantija mažesniems energijos kaštams. Tai pastebi ir didžiausi pramonės vartotojai. Pavyzdžiui, „VMG grupės“ įmonės šiuo metu pačios pasigamina apie 50–55 proc. reikalingos elektros energijos, tačiau grupė jau planuoja kitą etapą – energijos kaupimo ir tinklo balansavimo sprendimus.
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius sako, kad pagrindinis šiandienos iššūkis slypi pačioje atsinaujinančios energetikos ekonomikoje.
Pasak jo, kuo daugiau rinkoje atsiranda saulės ir vėjo elektrinių, tuo labiau krenta elektros kaina tomis valandomis, kai šios elektrinės gamina daugiausia energijos. Todėl verslas šiandien turi galvoti ne tik apie gamybą, bet ir apie energijos panaudojimą bei kaupimą.
„Paradoksas tas, kad kuo daugiau žaliosios energetikos rinkoje, tuo mažesnės kainos būna tada, kai tavo elektrinė gamina daugiausia“, – sako M. Nagevičius.
Verslas jau pereina nuo energijos vartojimo prie jos valdymo
Kol valstybė sprendžia sisteminius energetikos klausimus, dalis Lietuvos pramonės įmonių jau aktyviai investuoja į nuosavą energetiką – saulės ir vėjo elektrines, biokuro katilines, šilumos atgavimą bei energijos kaupimo sprendimus.
Pasak „VMG Energy“ vadovo Petro Lekniaus, artimiausias grupės tikslas – didinti energetinį savarankiškumą elektros energijos srityje iki 70–80 proc. Tuo tarpu dauguma grupės įmonių šiluminės energijos poreikis jau dabar padengiamas nuosava gamyba.
„Atsinaujinanti energetika leidžia ženkliai mažinti priklausomybę nuo rinkos, tačiau vien saulės ir vėjo generacija negali užtikrinti visiškai stabilaus energijos tiekimo“, – sako jis.
Tuo pačiu grupė jau pradėjo ruoštis kitam etapui – energijos kaupimui ir tinklo balansavimo sprendimams. Šiuo metu vystomas 15 MW / 30 MWh galios kaupiklių projektas, kuris ateityje teiks balansavimo paslaugas energetikos sistemai. Grupėje nuosekliai mažinamas ir energijos vartojimas. VMG grupė įmonėse per penkerius metus gamtinių dujų suvartojimas sumažėjo nuo 5,5 mln. iki 0,5 mln. kubinių metrų per metus – tai reiškia apie 90 proc. sumažėjimą.
Kitas etapas – dirbtinis intelektas ir CO₂ sugaudymas
Pramonė jau dabar ruošiasi dar vienam etapui – dirbtinio intelekto integracijai, gamybos procesų skaitmenizavimui ir CO₂ surinkimo technologijoms.
„VMG grupė“ aktyviai analizuoja galimybes ateityje diegti CO₂ surinkimo sprendimus, ypač ypač atsižvelgiant į tai, kad reikšminga dalis šiluminės energijos gaminama iš biokuro.
„Esame jau reikšmingai sumažinę iškastinio kuro naudojimą ir su juo susijusias emisijas, todėl tolesniame etape vis daugiau dėmesio skiriame biogeninės kilmės CO₂ emisijoms ir jų valdymui. CO₂ surinkimo technologijas matome kaip vieną iš ilgalaikių krypčių, galinčių prisidėti prie tolesnio mūsų emisijų pėdsako mažinimo ir klimato tikslų įgyvendinimo“, – teigia P. Leknius.