Šiuos specialistus vadina „aukso fondu“: didžiausią jų stygių jaučia regionai

Inžinerijos kryptis Lietuvoje tampa vis aktualesnė, tačiau duomenys atskleidžia įdomų paradoksą – nors bendras stojančiųjų skaičius auga, regionuose kvalifikuotų inžinierių trūkumas tik gilėja.

Augimas akivaizdus, bet iššūkių netrūksta
Lietuvos aukštosios mokyklos fiksuoja reikšmingą inžinerijos studijų augimą. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, 2025 metais universitetuose į šią sritį priimta 11 proc. daugiau studentų nei 2024-aisiais. Kolegijose per metus inžinerijos mokslų studentų padaugėjo 3 proc.

Į inžinerijos kryptis stoja dvigubai daugiau vyrų nei moterų – atitinkamai 8 proc. ir 4 proc. bendro visų stojančiųjų skaičiaus. Europos Sąjungos mastu šis skirtumas yra labai panašus – 11 ir 5 proc.

„VMG Technics“ Mokymų ir ugdymo projektų vadovo Mindaugo Gudelio įsitikinimu, tokia situacija gali apriboti moterų karjeros galimybes inžinerijos srityje, o kartu ir mažina sektoriaus potencialą.

„Kol kas vis dar gyvas stereotipas, kad inžinerija – vyriška sritis. Tačiau praktika rodo ką kita: merginos, pasirinkusios inžineriją, dažnai demonstruoja itin aukštus pasiekimus, ypač disciplinose, susijusiose su tikslumu, projektų valdymu ir inovacijų kūrimu“, – pastebi M. Gudelis, pridurdamas, kad ši tendencija skatina verslą aktyviau įtraukti moteris į technologijų sektorių.

Jaunimui regionuose – papildomos galimybės
Nepaisant augančio studentų skaičiaus ir didėjančio inžinerijos patrauklumo, realybė rodo, kad galimybės įgyti praktinės patirties ir pasirinkti inžinerijos studijas skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Anot „GEEC Education“ vadovo Pauliaus Jakuičio, tokią situaciją lemia prieinamumo skirtumai bei pačių mokymo įstaigų galimybės pasiūlyti inovatyvų ir naujausiais tyrimais ar technologijomis paremtą mokymą.

„Didmiesčių universitetai ir kolegijos turi pažangiausias laboratorijas, išvystytus technologijų centrus. Ten studentai turi galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose, konkursuose ar praktikose, kurios padeda įgyti realių įgūdžių. Regionuose tokių išteklių paprasčiausiai nėra, todėl čia jaunuoliai renkasi tradicines studijas – teisę, mediciną, vadybą“, – sako pašnekovas.

M. Gudelis priduria, kad įmonės jau pradėjo ieškoti kūrybiškų būdų, kaip pritraukti specialistus į regionus. Tarp svarbiausių strateginių verslo prioritetų – sukurti kuo patrauklesnes darbo vietas jaunimui, kad kuo mažiau protų nutekėtų į užsienį.

„Siūlome hibridinius darbo modelius, lankstų grafiką, net paramą būstui ar perkraustymui. Regionuose gyvenimas gali būti patrauklus – čia daugiau erdvės, mažiau spūsčių, o gamta – visai šalia. Be to, regionuose jau kuriami modernūs gamybos centrai, kuriuose jaunimas gali įgyti patirties ir prisidėti prie pažangiausių technologijų diegimo“, – sako M. Gudelis.

Siekiant, kad regionų jaunuoliai turėtų realią galimybę pažinti šiuolaikinę inžineriją, VMG grupė kartu su „GEEC Education“ įgyvendina projektą „VMG Inžinerijos kodas“. Per paskaitas, praktines užduotis ir ekskursijas į „VMG Technics“ gamyklą 10-12 kl. moksleiviai gali iš arti susipažinti su robotika, dirbtiniu intelektu ir produktų kūrimu, įgyjant patirties, kuri padeda kurti karjeros pagrindą ir įsitraukti į regionų technologinę plėtrą. Projekto įgyvendintojų teigimu, taip siekiama suteikti jaunimui praktinės patirties, motyvuoti rinktis inžineriją kaip prasmingą karjeros kelią Lietuvoje ir taip užpildyti regionų bei darbo rinkos poreikių spragas.