Lietuvos pramonės produktyvumas atsilieka nuo ES vidurkio: kas stabdo augimą?

Nors Lietuvos pramonė sparčiai modernėja, jos produktyvumas vis dar siekia tik apie 70 proc. ES vidurkio. Ekspertų teigimu, proveržiui reikia spartesnės modernizacijos, daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų ir efektyvesnio technologijų panaudojimo.

Technologijos gali kelti produktyvumą, tačiau trūksta jas valdyti gebančių žmonių
Medienos pramonė – viena iš stipriausių Lietuvos eksporto šakų. Tačiau, pasak vienos didžiausių šio sektoriaus įmonių – VMG grupės bendrovės „VMG Wood Invest“ vadovės Ingridos Grikpėdienės – Lietuvos pramonė vis dar susiduria su fundamentaliomis problemomis.

„Lietuvos pramonė produktyvumu atsilieka nuo ES, o visos ES produktyvumą dvigubai lenkia JAV. Tai lemia daugybė aplinkybių, tačiau viena jų – diskusijos apie 4 dienų darbo savaitę, kai norėdami išlikti konkurencingi globalioje rinkoje neturėtume apie tai net galvoti. Taip pat žalinga išmokų politika, kuri neskatina dirbti, o kai kuriais atvejais net kuria prielaidas džiaugtis bedarbyste“, – sako I. Grikpėdienė.

Pasak jos, VMG grupėje diegiamos technologijos jau dabar reikšmingai mažina priklausomybę nuo rankinio darbo ir leidžia efektyviau organizuoti gamybos procesus. Pavyzdžiui, AB „Klaipėdos mediena“ pakavimo linijų robotizacija pakeitė iki tol rankomis atliekamus procesus. Tai leido veiklos efektyvumą padidinti net 33 proc. Tačiau pažangios technologijos, anot I. Grikpėdienės, reikalauja aukštų technologinių kompetencijų – tokių specialistų Lietuvoje vis dar paruošiama per mažai.

Lietuva turi potencialo aplenkti ES produktyvumo vidurkį
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vyriausiasis ekonomistas Titas Budreika pažymi, kad pagrindinis veiksnys, ribojantis Lietuvos pramonės produktyvumą, yra išorinis ir vidinis ekonominis spaudimas.

Vis dėlto situacija nėra beviltiška – priešingai, Lietuva, pasak ministerijos atstovo, turi reikšmingą proveržio potencialą.

„Mokesčių sistema vis dar išlieka viena konkurencingiausių pasaulyje. Nuo sausio 1 d. įsigaliojęs momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimo modelis verslui leis drąsiau investuoti į įrangą ir modernizavimą. Didžiausias šalies pažangos potencialas slypi drąsesnėje pačių įmonių modernizacijoje – robotizacijoje, automatizacijoje, dirbtinio intelekto diegime“, – sako ekonomistas.

Studijuojančių mažai, bet jų motyvacija – įspūdingai aukšta
VILNIUS TECH Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros vedėjas prof. dr. Vytautas Bučinskas teigia, kad Lietuvos pramonės produktyvumo iššūkiai vis dar glaudžiai susiję su nepakankamomis investicijomis į darbo vietų modernizavimą. Visgi profesorius pabrėžia, kad Lietuvoje parengiami inžinerijos specialistai yra aukštos kokybės, o didžiausias iššūkis – jų pritraukimas.

„Studijų turinys atitinka pramonės poreikius, tačiau inžinerija nėra pirmasis pasirinkimas daugeliui abiturientų. Norintys studijuoti dažniau renkasi medicinos, biotechnologijų, informacinių technologijų specialybes “, – teigia prof. dr.V. Bučinskas.