Kaunas skatina spartesnę daugiabučių renovaciją: tarp prioritetų – skydinė technologija

Lietuvoje renovuota vos 15,5 proc. daugiabučių, o daugiau kaip 30 tūkst. jų vis dar laukia atnaujinimo. Siekdamas spartinti procesą, Kaunas siūlo papildomą finansinę paskatą – aukščiausiai įvertintiems projektams gali būti kompensuojama iki 100 proc. statybos darbų, atskaičius valstybės paramą. Tarp prioritetų – kvartalinė renovacija ir inovatyvūs sprendimai, įskaitant skydinę technologiją.

Renovacijos tempai savivaldybėse skiriasi
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) statistika rodo didelius skirtumus tarp Lietuvos savivaldybių. Birštone atnaujinti 46 iš 62 daugiabučių, arba 74,2 proc., Palangoje – 154 iš 269 (57,2 proc.), Druskininkuose – 121 iš 267 (45,3 proc.). Tuo metu Kaune renovuota 7,9 proc., o Vilniuje – 7,6 proc. daugiabučių.
Lietuvoje yra 31 751 daugiabutis, tinkamas modernizuoti pagal Daugiabučių namų modernizavimo programą. Todėl, siekiant paspartinti renovaciją, svarbu ieškoti ne tik papildomo finansavimo, bet ir efektyvesnių proceso bei technologinių sprendimų.

„Jeigu renovacijos tempą vertinsime dešimtmečiais, dabartinio modelio nepakaks. Turime ne tik paskatinti gyventojus priimti sprendimą, bet ir ieškoti būdų, kaip pačią renovaciją atlikti greičiau. Tam reikia daugiau standartizacijos, gamyklinės gamybos ir sprendimų, kuriuos galima pritaikyti didesniam pastatų skaičiui“, – sako „VMG Lignum Systems“ vadovas Justinas Bortkevičius.

Jis pažymi, kad kaip atskira alternatyva gali būti vertinamas ir dalinis pastato apšiltinimas skydais, jeigu tokiu būdu pasiekiamas reikalaujamas šiluminės energijos sutaupymas.

Kaunas už geresnį rezultatą pasirengęs mokėti daugiau
Birželį Kauno miesto taryba patvirtino naują Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) skatinimo programą. Pagal ją aukščiausiai įvertintiems projektams gali būti kompensuojama iki 100 proc. statybos darbų, atskaičius valstybės paramą.
Projektai vertinami pagal nustatytus kriterijus. Papildomų balų skiriama už kvartalinę renovaciją, kai vienoje teritorijoje atnaujinami du ar daugiau daugiabučių, taip pat už inovatyvius sprendimus, tarp jų – skydų technologiją.
„Vien valstybės paramos ne visada pakanka, kad gyventojai ryžtųsi renovuoti savo namus. Todėl ieškome papildomų būdų paskatinti kauniečius priimti šį sprendimą“, – sako Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.

Savivaldybė taip pat siekia, kad būtų atnaujinami ne tik pavieniai pastatai, bet ir jų aplinka. Pagal „(R)evoliucijos“ programą galima tvarkyti erdviškai susijusių renovuotų ar renovuojamų daugiabučių aplinką.

„Norime, kad renovacija keistų ne tik vieną namą, bet ir visą gyvenamąją aplinką. Todėl naujoje programoje skatiname gyventojus veikti kartu“, – teigia K. Sakalauskienė.

Skydinė technologija gali trumpinti darbus statybvietėje
Net ir didesnis finansavimas nepašalina vienos pagrindinių renovacijos problemų – ilgo proceso. Jį sutrumpinti gali padėti skydinė renovacija, kai daugiau darbų atliekama gamykloje, o ne statybvietėje. Pastatas 3D skenuojamas, pagal surinktus duomenis pagaminami konkrečiam objektui pritaikyti fasado skydai, kurie į statybvietę atvežami paruošti montuoti.

„Skydinės renovacijos esmė – kuo daugiau procesų atlikti dar iki atvykstant į objektą. Pastatas tiksliai nuskenuojamas, pagal jo duomenis gamykloje paruošiami elementai, o statybvietėje atliekamas jų montavimas. Tai leidžia geriau planuoti darbus ir trumpinti laiką objekte“, – sako skydinės renovacijos technologiją sertifikavusios bendrovės vadovas J. Bortkevičius.

Pilotiniai projektai plečiami į daugiabučius
Skydinės renovacijos technologija jau išbandoma realiuose projektuose. Vienas pirmųjų įgyvendintas Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje, o 2026 m. technologija pradėta taikyti ir daugiabučiuose Vilniuje bei Utenoje.

Vilniuje fasado skydų montavimo darbai pradėti Antakalnio g. 91 ir Tuskulėnų g. 6, o Utenoje, J. Basanavičiaus g. 106 esančiame daugiabutyje, juos planuojama pradėti rugsėjį.

APVA vertinimu, skydinė technologija teoriškai galėtų būti pritaikyta dar maždaug 11 tūkst. daugiabučių Lietuvoje. Vis dėlto kiekvieną pastatą būtina vertinti individualiai, atsižvelgiant į jo konstrukcijų būklę, aukštį, tvirtinimo galimybes ir kitus techninius aspektus.

Pasak J. Bortkevičiaus, šios technologijos plėtrai reikės ne tik daugiau projektų, bet ir brandesnės rinkos – daugiau projektuotojų, rangovų, sertifikuotų sistemų ir labiau standartizuotų procesų.

„Pilotiniai projektai svarbūs tuo, kad leidžia ne tik išbandyti technologiją, bet ir pamatyti, ko trūksta visai rinkai, kad toks renovacijos modelis galėtų būti taikomas didesniu mastu“, – teigia J. Bortkevičius.

Daugiau kaip 30 tūkst. renovacijos laukiančių daugiabučių mastas rodo, kad vien finansinių paskatų nepakaks. Kauno programa ir nauji technologiniai sprendimai žymi kryptį, leidžiančią vienu metu atnaujinti daugiau pastatų, gerinti jų energinį efektyvumą ir trumpinti renovacijos procesą.