Kas formuoja rytojaus BVP? Ekspertai mato aiškias tendencijas

Ilgą laiką Lietuvos ekonomikos stuburu buvusi pramonė susiduria su rimtais iššūkiais. Lėtėjantis eksportas, augančios energijos ir logistikos kainos, struktūriniai ribojimai bei aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas – visa tai kelia klausimų dėl tolesnės sektoriaus lyderystės šalies BVP augime.

Augimo trajektorija – jau nebe tokia aiški
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad nors metų pradžia buvo sėkminga, tolimesnė perspektyva tapo atsargesnė.

„Eksportas į Vokietiją neauga, euro zonos BVP gali vėl lėtėti, o Lietuvos vartotojų optimizmas sumažėjo dėl mokesčių reformos ir tarifų neapibrėžtumo“, – komentuoja A. Izgorodinas.

Anot jo, pramonė vis dar sudaro apie penktadalį šalies BVP, tačiau augant darbo sąnaudoms, gamyba gali prarasti konkurencinį pranašumą. Ekonomistas prognozuoja, kad ilgainiui didės paslaugų sektoriaus svoris, o spartaus augimo, buvusio po įstojimo į ES, tikėtis nebereikėtų.

„Šiandien svarbiausia – stabilus, pamatuotas augimas ir pasiruošimas struktūrinei ekonomikos transformacijai.“

Pramonei reikalinga augimą palaikanti aplinka
„VMGcorp“ generalinis direktorius Egidijus Mockus atkreipia dėmesį į išaugusias gamybos sąnaudas Lietuvoje. Anot jo, aukštos elektros kainos, logistikos išlaidos ir ribotas kapitalo prieinamumas mažina įmonių galimybes konkuruoti globalioje rinkoje.

„Be konkurencingos infrastruktūros ir talentų išlaikymo, gamybos augimas stringa. Darbo apmokestinimas tampa per didelis, o tai skatina aukštos kvalifikacijos darbuotojų migraciją“, – teigia E. Mockus.

Jis pabrėžia, kad vien tik technologinių investicijų nepakanka – svarbi ir mokestinė bei investicinė aplinka. VMG grupė, siekdama nepriklausomybės nuo išorinių veiksnių, jau keletą metų kryptingai investuoja į gamybos modernizavimą – pernai atidarytas inovacijų parkas „VMG Technics R&D Park“, kuriame vystomi robotikos ir dirbtinio intelekto sprendimai.

Kryptis svarbiau nei tempas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius akcentuoja, kad pramonei būtina ne tik išlikti konkurencingai, bet ir pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo.

„Apdirbamoji pramonė kartu su susijusiais sektoriais generuoja iki 59 proc. BVP. Tai – milžiniška dalis. Tačiau be inovacijų perkėlimo iš mokslinių laboratorijų į realią gamybą – proveržio nebus“, – teigia V. Janulevičius.

Jo nuomone, auganti geopolitinė įtampa, galimi JAV muitai Europos produkcijai ir dempingas iš Azijos rinkų gali smogti Lietuvos eksportuotojams. Sprendimas – investuoti į produktyvumą ir automatizavimą, bet tam reikia stabilios ir palankios mokestinės aplinkos.