Ekspertai: pramonė nori tapti energetiškai nepriklausoma, tačiau be valstybės paramos tai – ne visų kišenei

Lietuva iki 2050 metų siekia tapti klimatui neutralia valstybe ir naujos kartos pramonės centru. Tai reikalauja reikšmingos transformacijos tiek energetikos, tiek pramonės sektoriuose. Tačiau kol strateginiai planai išlieka ilgalaikėje perspektyvoje, realius pokyčius vis dažniau inicijuoja verslas – ekspertai tokias tendencijas vertina kaip pozityvų, bet nepakankamą signalą ir pabrėžia, kad sisteminiam proveržiui būtinas platesnis įsitraukimas bei valstybės parama.

Sektoriai juda nevienodu greičiu

Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, būtent pramonėje ryškiai matomas kontrastas tarp įmonių, kurios jau įgyvendina energijos transformacijos sprendimus, ir tų, kurias stabdo finansinės ar reguliacinės kliūtys.

„Matome atskirus pavyzdžius, kai įmonės aktyviai siekia energetinės nepriklausomybės – investuoja į vietinę gamybą, diegia efektyvumo sprendimus. Tačiau tai nėra viso sektoriaus norma. Be valstybės paskatų ir koordinavimo, rizikuojame, kad pokyčiai liks tik entuziastingų lyderių pastanga“, – pažymi M. Nagevičius.

Iniciatyvą perima verslas

Jam antrina ir VMG grupės įmonės „VMG Energy“ vadovas Petras Leknius, kuris teigia, kad investicijoms į atsinaujinančios energetikos projektus Lietuvoje formuojasi palankios sąlygos, tačiau pažanga galėtų vykti dar sklandžiau.

„Šalyje judame teisinga kryptimi, tačiau kai kuriuos procesus vis dar apsunkina ilgas derinimų laikas, papildomi reikalavimai ar ne visada aiškus reguliavimas. Įmonės nori imtis iniciatyvos, tačiau tikisi aiškumo – tai leistų projektus įgyvendinti greičiau ir užtikrinčiau“, – sako P. Leknius.

Pasak pašnekovo, jo vadovaujamos įmonės įdiegti technologiniai sprendimai praėjusiais metais VMG grupei leido sutaupyti daugiau nei 700 tūkst. eurų. Dėl šiuo metu vystomų atsinaujinančios energetikos išteklių projektų įmonių grupė, kasmet sunaudojanti apie 115 000 MWh elektros energijos, tikisi jau po kelerių metų padengti 70–80 proc. viso elektros energijos poreikio.

Visgi, nepaisant ryžto ir aiškios vizijos, projektų įgyvendinimo procesai yra sudėtingi, o įmonei tenka susidurti su įvairiais praktiniais iššūkiais.

Pokyčiams neužtenka tik geros valios

Pasak M. Nagevičiaus, nors kai kurios įmonės jau pasiekė pažangą, sisteminis proveržis visame pramonės sektoriuje dar tik formuojasi.

„Lietuvoje kapitalas brangus, skolintis sudėtinga, todėl įmonės dažnai priverstos investuoti tik į tai, kas gyvybiškai būtina – gamybos plėtrą, žaliavas, personalą. Todėl energijos transformacija dažnai lieka nuošalyje“, – sako ekspertas.

VšĮ Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, siekiant šalies energetinių tikslų, daugiausia investicijų reikėtų skirti vėjo ir saulės fotovoltinių jėgainių diegimui, šilumos siurbliams, ekonomaizeriams, transporto parko modernizavimui bei katilinių atnaujinimui. Priklausomai nuo projekto apimties, vienai įmonei reikalingos investicijos gali svyruoti nuo 109 tūkst. iki 10,8 mln. eurų.