Beveik 400 mln. eurų investicijų į žaliąsias technologijas: Lietuvos verslai mato ir iššūkius, ir galimybes

Žalioji transformacija šiandien yra vienas aktualiausių klausimų visoje Europos Sąjungoje. Inovacijų agentūros duomenimis, Lietuvos pramonė vis daugiau lėšų skiria švariųjų technologijų diegimui ir kūrimui – per pastaruosius metus investuota 376 mln. eurų.

Verslams kelia iššūkių
Europos Sąjungos žalioji transformacija formuoja naujas konkurencijos taisykles. Įmonėms keliami reikalavimai mažinti poveikį aplinkai, diegti energijos efektyvumo sprendimus ir užtikrinti tvaresnes tiekimo grandines.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinės direktorės Ramintos Radavičienės teigimu, žalioji transformacija, nors ir nekvestionuotina kryptis, kelia daug iššūkių šalies verslams.

„Žalioji transformacija Lietuvos pramonei yra būtina, tačiau be nuoseklaus investicijų ir konkurencingumo plano įmonės rizikuoja susidurti su skirtingomis sąlygomis. Kadangi keliame aukštus standartus savo gamintojams, turime užtikrinti apsaugos mechanizmus – trečiųjų šalių produkcija, kuri neatitinka šių standartų, neturi užplūsti Europos rinkos,“ – sako R. Radavičienė.

Panašią dilemą mato ir VMG grupės tvarumo departamento vadovė Vilma Burškytė, kuri akcentuoja dvejopą žaliosios transformacijos poveikį.

„Nuogąstavimai dėl žaliosios transformacijos yra pagrįsti – pokyčiai vyksta itin sparčiai ir įvairiomis kryptimis, o jų įgyvendinimui reikia daug resursų. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tvarumo integracija tampa būtina sąlyga konkurencingumui užtikrinti,“ – teigia V. Burškytė.

Investicijos padeda konkuruoti
Žalioji transformacija įmonėms reiškia būtinybę ne tik mažinti emisijas, bet ir investuoti į technologinį atsinaujinimą. Vienas didžiausių iššūkių – kaip šias investicijas paversti konkurenciniu pranašumu, o ne išlaidų eilute.

„Mūsų grupės požiūriu, kiekviena investicija į tvarumą turi sukurti pridėtinę vertę – didinti atsparumą, efektyvumą arba atliepti klientų lūkesčius. Energijos efektyvumo sprendimai bei atsinaujinančios energetikos projektų plėtra mažina ilgalaikes sąnaudas, o žiedinės ekonomikos modeliai užtikrina racionalų žaliavų panaudojimą,“ – pasakoja V. Burškytė.

Pasak jos, įmonių grupė jau yra įdiegusi saulės elektrines, pritaikiusi ORC technologiją energijos gamybai, o gamybos procesuose integruoja dirbtinio intelekto sprendimus, leidžiančius mažinti atliekų kiekį ir optimizuoti procesus. Tačiau šalia verslo pastangų svarbus ir valstybės vaidmuo.

Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ laikinosios vadovės Audronės Janulaitytės manymu, šiuo metu daugiau pastangų būtina skirti spartinant technologijų diegimą sunkiai dekarbonizuojamuose sektoriuose – chemijos, cemento, stiklo, metalo apdirbimo pramonėje. Pasak pašnekovės, tokiose srityse vien simbolinių priemonių neužtenka – reikia stambių demonstracinių projektų, greitesnių leidimų ir infrastruktūros sprendimų.

Inovacijų agentūros duomenimis, per pastaruosius metus į švariųjų energetikos technologijų diegimą pramonėje jau investuota 376 mln. eurų, finansavimą gavus beveik 500 projektų. Daugiausiai investuota Telšių, Kauno bei Šiaulių apskrityse. Skaičiuojama, kad šalies įmonės šiuo metu yra skyrusios 332 mln. eurų esamų švariųjų technologijų diegimui, o 44,5 mln. eurų investuota į naujų technologijų kūrimą.